Sugadintų smegenų epidemija. II dalis. Smegenų ir žarnyno ryšys

Daugelis esame girdėję, kaip protas įtakoja kūną, ir kad visos ligos kyla nuo nervų, dabar tai vadintume stresu.

Tačiau retai susimąstome apie tai, kad kūnas įtakoja mūsų psichiką, ir daugelis ligų bei sutrikimų, tokių kaip nuotaikos svyravimai, atminties ar koncentracijos problemos, depresija ar demencija dažnai prasideda visai ne smegenyse, o, pavyzdžiui, žarnyne.

Nors vis dar ignoruojamas daugelio psichiatrų,  šis atradimas dramatiškai keičia mūsų supratimą apie psichikos sutrikimus, suteikia naują šansą gydymui ir daugiau vilties pasveikti ar pasiekti remisiją.

Plačiau galite pasižiūrėti čia:
https://brokenbrain.com/02-gut-brain/

Greitkelis “Smegenys-Žarnynas”

“Kai mąstau apie smegenis, aš automatiškai mąstau apie mikrobiomą. Man mikrobioma ir smegenys yra vienis. Embrioniškai žarnynas ir smegenys prasideda tame pačiame aške, o tada vienas kyla į viršų, kitas į apačią. Kai dvi ląstelės prasideda viename taške, jos visada išlaiko atmintį viena apie kitą”, – tvirtina daktaras Rafaelis Kelmanas (Raphael Kellman), studijos  “Mikrobiomos dieta” autorius. https://vimeo.com/

Mokslas, beje,  visai neseniai atrado ir įvardijo mikrobiomą, kaip atskirą, labai sudėtingą organą ir bakterijų pasaulį iškėlė į deramą vietą.

Anot R.Kelmano, mikrobioma ir smegenys nuolat komunikuoja abiem kryptim, tačiau iš žarnyno į smegenis nusiunčiama apie 400 kartų daugiau žinučių, negu priešinga kryptimi.

Jeigu įsivaizduotume, kad tarp žarnyno ir smegenų yra tiesioginis greitkelis – nervas klajoklis – lengviau būtų suprasti, kad visa, kas įtakoja žarnyną (pradedant vandeniu, kurį geriame, maistu ar vaistais), įtakoja ir mūsų smegenis.

Ryšys yra tiek fizinis, tiek cheminis, nes didžioji dauguma tokių hormonų, kaip seratoninas ir dopaminas, yra gaminami ne smegenyse, o žarnyne.

Šį ryšį dar labiau patvirtina faktas, kad labai dažnai depresija, Alzheimeris ar autizmas yra lydimi pralaidaus žarnyno sindromo. Tad akivaizdu, kad turėti sveiką žarnyną yra esminė viso kūno sveikatos sąlyga.

Ir apskritai, anot Dr.M.Hymano, esame labiau bakterijos, negu žmonės. Jau vien dėl to, kad:

  • Mūsų žarnyne yra daugiau bakterijų, nei ląstelių mūsų kūne
  • Mes turime 20000 genų, o mūsų bakterijos – virš dviejų milijonų
  • Žarnyne nešiojame vidutiniškai 2,5 kilogramo tūkstančių rūšių bakterijų

Dar daugiau. Mikrobioma yra tarsi didžiulis chemijos fabrikas, kuris:

  • Padeda gaminti vitaminus
  • Virškina maistą
  • Reguliuoja hormonus
  • Šalina toksinus
  • Gamina gydomuosius komponentus
  • Palaiko žarnyno sveikatą

Taigi, mikrobioma  atlieka didžiulį darbą. Deja, dauguma mūsų gyvename pažeista žarnyno mikrobioma. Kas ją žaloja?

Daug dalykų: cukrus, krakmolas, greitieji angliavandeniai, mažai riebalų turinti dieta, alergijos,  glitimo netoleravimas, toksinai, tačiau pirmiausia – maistinių medžiagų trūkumas mūsų maiste.

“Dieta, kurioje nėra pagrindinių maistinių medžiagų smegenims, tokių kaip magnis, cinkas ir vitaminas D, gali sužlugdyti mūsų sveikatą”,  – tvirtina dr.M.Hymanas.

Kai kraujo tyrimai geri, o jautiesi blogai

Pažįstu keletą žmonių, kurie periodiškai atlieka kraujo tyrimus ir pasipildo mitybą tais elementais, kurių trūksta (na o kita absoliuti dauguma mano pažįstamų kraujo tyrimų profilaktiškai niekada nedaro).

Beje, tie, kurių kraujo tyrimai puikūs, anaiptol ne visada taip ir jaučiasi. O šuo pakastas pasirodo štai kur.

Šeimos gydytojas daktaras Tomas Sultas (Tom Sult), tvirtina, kad yra didelis skirtumas tarp elementų kiekio kraujyje ir ląstelėje. Ir kad mes galime turėti visiškai normalų elementų kiekį kraujuje, bet didžiulį to paties elemento, tarkime vitamino B12 demencijos atveju, deficitą ląstelėje. Nes maistinių medžiagų ląstelėse yra šimtus kartų daugiau nei kraujuje.

Anot jo, tai reiškia, jog senoji dėja, kad elemento deficitą parodo jo kiekis kraujo tyrime, nebėra tinkama. Mes turėtume kreipti dėmesį į tyrimus ląstelės viduje.

“Nes jei neturite pakankamai maistinių medžiagų ląstelėje, negalite tinkamai funkcionuoti”, – tvirtina Dr.Tomas Sultas.

Jei taip, ta ką gi mums daryti?

Apie maistinių medžiagų deficitą ląstelėje ir kitus žarnyno mikrobiomos darkytojus – kitame straipsnyje.

Plačiau galite pasižiūrėti čia:
https://brokenbrain.com/02-gut-brain/

www.darneruduo.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *